Vaikinai

Frankenšteino Kerštas

Posted on vasario 10, 2007. Filed under: Gyvenimas, Vaikinai |

[Dėmesio: šį rašinį rašiau antrą valandą nakties ir tikrai nebuvau blaivaus proto. Gramatika specialiai palikta netaisyta.]

Neseniai pradėjau skaityti vieno vyruko internetinį dienoraštį, pavadinkime jį Petriuku. Petriukas linksmas, išsilavines, bet truputį socialiai atsilikęs ir visiškas nevykėlis meilės reikaluose.

Kuo daugiau skaitau Petriuko dienoraštį, kuo daugiau pastebiu jo klaidų tuo labiau noriu jam padėti. Juokais netgi pasiūliau jam susitikti su viena šaunia ir vieniša mano drauge (turiu jų kelias), o tada pokštas tapo realybe. Jis sutiko, kad aš būčiau piršliu ir pabarstyčiau savo magiškų dulkių.

Savo popamokinėje veikloje, kurioje bandžiau išsiaiškinti ar tarp jo ir kurios nors iš mano draugių yra bent kas nors bendro, netyčiom pradėjau kritikuoti jo elgesį su moterimis. Bandžiau jam nurodyti pagrindines jo klaidas, pasisiūliau padėti jam visame kame (nuo to apie ką nešnekėti per pasimatymus iki kokius batus pirkti). Pabrėžiau džentelmeniškumo svarbą, seksualinių užuominų sumažinimą iki minimumo ir tai, ką devėti per pasimatymus (kokybiški ir stilingi džinsai, marškinukai ir švarkas).

Mes vienas kitam parašėme tuzinus el. laiškų per pastarąsias kelias dienas ir aš dariau viską, kas tik įmanoma, kad išlaikyčiau savo anonimiškumą. Man šis dienoraštis yra vieta, kur galiu laisvai rašyti apie seksą/pasimatymus/santykius ir išlaikyti mano tikrąją tapatybę nuo Petriuko buvo žūtbūtina. Tačiau tuo pačiu metu, tai leido man būti visiškai atvirai su juo ir išsakyti jam, kiek įmanoma detaliau, kodėl jam nesiseka su moterimis. Aš netgi pasisiūliau nueiti su juo į ale-Pasimatymą su juo, kad įvertinčiau jo sugebėjimus (retrospektyviai, tai atrodo keista man pačiai).

Mano didžiam nustebimui Petriukas įvykdė kiekvieną mano patarimą, netgi nusipirko mano siūlytus batus.

Viena po kito ir vieną dieną mes abu atsidūrėme skirtinguose baruose, esančiuose kaiminystėje. Aš buvau su grupele artimų draugų ir po keletos taurelių vyno nusiunčiau Petriukui SMS norėdama paklausti, gal jis norės prisijungti. Jis sutiko.

Turėjau tai numatyti. Tikėjausi sutikti vidutinės išvaizdos vaikiną, kuris būtų nelabai patrauklus, kurio asmenybė privertstų visus baro lankytojus pradėt ieškotis naujos vietos pasiliniksminimam.

Atpažinau jį iš karto, nes jis buvo apsirengęs taip, kaip jam ir buvau pasiūliusi. Bet tai vargu ar buvo svarbu.

Kai tik jį pamačiau, labai nustebau ir susinervinau. Nustebau, nes jis buvo tikrai geriau atrodantis negu kad nuotraukose, kurias jis man siuntė. Susinervinau, nes žinojau (nuo pat pradžios, netgi prieš tai kai susitikome), kad aš nebūsiu ta, kurią jis kabins.

Dar blogiau buvo tai, kad žmonės su kurias aš gėriau tą naktį, negalėjo jo pakęsti. Kas neturėtų būti didele problema, bet aš tikrai žinojau, kad daugelis mano draugų tikriausiai jo taip pat nepakęstu. Net ir tada aš negalėjau atsispirti jo žavesiui (jeigu galima taip pavadinti) ir iškrypusiam jumoro jausmui. Jis sugebėjo netyčiomis ižeisti kiekvieną žmogų su kuriuo aš buvau. Aš taip pat stengiausi užversti akis į lubas ir taip apsimesti, kad aš taip pat jaučiuosi įžeista, kaip ir visi likusieji, net jei ir juokiausi iš jo daugelio pokštų. Taip pat aš dariau tai, ką visad darau, kai esu pasišlykštėjusi vaikinu, kaip kad jis. Žiauru.

Manim būti yra šūdas, tiesa?

Aš taip stengiausi iš Petriuko padaryti vyrą, kuris patiktu bent vienai iš mano draugių, o viskas baigėsi taip, kad aš pati juo susižavėjau, netgi kai galiu išvardinti tūkstančius priežasčių, kodėl tarp mūsų nieko neįvyks (pradedant tuo faktu, kad aš tiesiog nesu jo tipo mergina — daugiau manau net nėra tikslo vardinti. Bet net jeigu ir tar mūsų kas nors įvyktų, po kurio laiko išvestume vienas kitą iš proto — blogąja prasme.).

Štai kas įvyksta, kai bandai kam nors įkišti savo šuniuką.

Taip man ir reikia.

O dabar… Aš net negaliu jam pažadėti, kad suorganizuosiu kokį nors pasimatymą su mano drauge, nes tikrai supistai pavydėčiau jeigu jiem kas nors pavyks (nors tikriausiai ir nieko neišeitų, bet aš nenoriu taip rizikuoti).

Kas kaltas dėl visos šios dramos ir savęs pastatymo į nepatogią padėtį? Kas čia socialinis debilas (išskyrus Petriuką)?

Visiškai teisinga… Aš!

Dieve mano. Geriau jau susirasčiau ką nors greitu laiku, nes net neįsivaizduoju, ką daryti su visu šituo nerimą kelenčiu scenarijumi.

Reklama
Read Full Post | Make a Comment ( 8 so far )

Dydis yra svarbu!

Posted on vasario 5, 2007. Filed under: Lova, Seksas, Vaikinai |

Visos moterys, kurios tau sako, kad dydis nesvarbu — meluoja.

Vidutinis vyro penio dydis, erekcijos metu, siekia nuo 12 iki 17 centimetrų. Vadinkite mane  maksimaliste ar tiesiog laimės kūdikiu, bet dauguma mano partneriu kur kas peržengė “vidutinybės“ ribas.

Žinoma nenoriu pasakyti, kad jei turi didelį penį automatiškai tampi nuostabiu meilužiu arba tai, kad jei tavo mažesnis nei kitų — būsų prastesnis. Štai kur praverčia praktika ir technika.

Kartais vaikinai, kurie nėra genetiškai palaiminti, labiau stengiasi privesti moterį prie orgazmo, nei kad didžkiai, kurie mano, kad vien tik pasirodyti ir įkišti yra vienintelis kelias privedantis moterį prie daugybinių orgazmų.

Bet deja, turiu pripažinti. Vidutiniai vaikinai, užsikimškite ausis, nes jums tai nepatiks:

Didesnis dažniausiai yra geresnis.

Aišku proto ribose.

Taip pat, gal būsite tai girdėję ir anksčiau, bet apimtis yra daug svarbiau nei ilgis. Tai tas užpildymo vyru jausmas, kuris mums taip patinka.

Tiesa ta,  kad aukščiausiojo palaimintiems vyrams nereikia taip stipriai stengtis. Jei tik jie pasistengs, kad mergina sudrėktų ir susijaudintų, didelis penis palies daugybę nervų galvučių, o trintis ir odos kontaktas atliks visą likusį darbą.

Pavyzdžiui…

Universitete  karta nuėjau į pamišusį vakarėlį, kuris vyko bute be baldų, o sienos buvo iškabintos kepimo folija. Aš pradėjau kalbėti su vienu blondinu, kurio vardas buvo iš populiariausios visų laikų knygos — biblijos. Bet mes pavadinkime jį Nojumi. Nojus vartojo LSD, aš buvau parūkiusi žolės. Po dešimt minučių nebegalėjome ištraukti liežuvio viens iš kito burnos.

Parsivedžiau jį į savo kambarį. Saulei kylant mes glamonėjomės ir bučiavomės mano siauroje lovoje. Jam vis dar nebuvo praėjes LSD poveikis, bet jis sugebėjo pastatyti. Jis buvo vidutinio dydžio, bet jo apimtis buvo tikrai įspūdinga. Ne alaus skardinės apimties, bet man pačiai buvo sunku užmauti ant jo prezervatyvą. Aš buvau šiek tiek išsigandusi, kad jis mane gali sužeisti, o kai jis pasake, kad prezervatyvas buvo per mažas, pirmą kartą supratau, kam buvo sukurta XXL rūšis.

Dėl kažkokių priežasčių (gal dėl to, kad jis buvo nepažįstamasis, kurį aš pasigavau apsipūtusi?) pradėjau dvejoti ar man verta permiegoti su Nojum. Nebuvau ypatingai šia mintimi sužavėta, bet nusprendžiau pabandyti.

Ir iki šiol nesigailiu, kad tai padariau. Aš pajutau pirmąjį orgazmą, kai tik jis įkišo savo penį į mane.  Jam nereikėjo jokių geriausių savo judesių. Jo ilgis ir apimtis buvo viskas ko reikėjo, kad pajausčiau neapsakomą malonumą, net dabar pradedu virpėti vien tik tai prisiminus.

Kita vertus, Mano Gyvenimo Meilė.

Jis nebuvo nei įspūdingo ilgio, nei apimties, bet kai mes galiausiai pasimylėjom, tai buvo taip seksualu, emocionalu ir mus taip užliejo jausmai, kad jo dydis buvo paskutinis dalykas gyvenime, kuris man rūpėtų. Plius, kai jis mane bučiuodavo mane užliedavo tas retas jausmas, kuri pajaučiam, kai lekiam automobiliu dideliu greičiu per kalnelius — ką sugeba padaryti tik retas vyras.

Aš neketinu meluoti, dievinu, kai mano partneris yra genetiškai palaimintas žemiau juosmens. Taip, tai svarbu, bet tik iki tam tikro laipsnio.

Kita vertus, jeigu jis nepriverčia mano širdelės plakti greičiau, jokie centimetrai jo neišgelbės.

Read Full Post | Make a Comment ( 4 so far )

Flirtavimo menas

Posted on sausio 30, 2007. Filed under: Flirtas, Gyvenimas, Vaikinai |

Neseniai mano draugė pastebėjo mane flirtuojančią su vaikinu, kuris man žiauriai patinka (pavadinkim jį Misija Neįmanoma, nes būikim atviri, man niekaip nepasiseks). Jos pastaba buvo, kad aš neparodžiau jokių signalų, kad jis man patinka ne kaip draugas. Misija Neįmanoma nėra žmogus su kuriuo aš jausčiaus ypatingai jaukiai flirtuodama, dėl kelių priežasčių, į kurias čia nesigilinsime, o ir pati su juo nesusitinku pernelyg dažnai, kad laikyčiau jį daugiau nei paprastu pažįstamu.

Tačiau šis įvykis privertė mane susimąstyti. Aš laikau save pakankamai kompetetinga šioje srityje, bet retkarčiais tiesiog pati neypatingai stengiuos. Kartais aš paprasčiausiai erzinsiu vaikiną arba įsivelsiu su juo į ginčus, vietoj to, kad jį liesčiau ar klapsėčiau savo blakstienomis, žiūrėdama į jį, ar daryčiau dar kokį mėšlą, kuri daro merginos, kad prisiviliotų vaikiną. Mano manymų tai tiesiog evoliucionavusi kasų tampymo darželyje forma suaugusiųjų pasaulyje, išskyrus tai, kad kasas dažniausiai tampau aš pati. Ši technika ypatingai dažnai man suveikdavo su vyrais, kurie yra gan arogantiški ar pernelyg pasitikintys savimi.

Kad ir kaip bebūtų, ne visi vyrai vienodai sureaguoja į subtilų ginčą. Vyrai ir subtilumas — prasta kombinacija; tiesmukiškas priėjimas yra kiekvieno Lietuvos vaikino kredo. Deje, tai prieštarauja pačiai flirto prigimčiai.

Flirtavimas tikrai neskirtas bukiems. Filrtavimas, tai “signalų“ siuntimas, kad vaikinas viską daro gerai. Ne visi iš jų viską daro gerai. Kiek kartų Jums, mielosios, teko vaikinui pasakyti, kad mergina jo domėjosi ir kaip atsaką į tai iš vaikino lūpų išgirsti “Tikrai?“

Prisipažįstu, aš pati dažnai ne taip suprantu tuos signalus. Merginos pratusios viską giliai analizuoti ir įdėmiai stebėti vyrų elgesį, kitaip mes nediskutuotume valandų valandas apie “ką manai galėjo reikšti kai jis pasakė/padarė tą?“

Šį savaitgalį su keliom draugėm buvom Gravity klube. Buvom linksmos ir truputį išgėrusios. Tuo metu įėjo keletas vyrų, kuriuos aš iš karto pastebėjau, nes:

a) Jie buvo gerokai vyresni, nei mus supantys vaikinai (spėčiau, kad jiems buvo nuo 30 iki 40 metų) ir

b) Vienas iš jų buvo tikrai labai patrauklus (pavadinkim jį Clooney, nes jis buvo tikrai seksualus viengungis).

Aš nepastebėtai užėmiau tokią poziciją, kad stovėčiau tarp Clooney ir jo draugo. Jo draugas pradėjo manęs klausinėti įvairių klausimų, o aš buvau pakankamai mandagi, kad į juos atsakyčiau, bet su kiekviena įmanoma situacija į pokalbį stengdavausi įtraukti ir patį Clooney, kol jis pasišalino, leisdamas jo draugui flirtuoti su manimi (žinau, kad vaikinai turi signalų, kaip apie tai pasakyti be žodžių).

Clooney ir aš pradėjome kalbėti apie muziką, nes jis buvo neypatingas šokių muzikos žinovas. Aš jam papasakojau apie Nesakyk Mamai komandą. Jis atrodė tikrai sužavėtas, kad aš tiek daug žinau apie muziką ir tai buvo mano pirmoji užuomina, kad jam patinku (nes būkim realistais, kam rūpi ta muzika? Mes tiesiog pasinaudojome ja, kaip pretekstu flirtuoti).

Paklausiau kiek jam metų (39), o tada dar paklausiau:

“Tai kada nustojai klausytis muzikos?“

Jis nusijuokė.

Mes vis šnekėjomes ir perėjome prie šalimais esančio mažo staliuko, kas buvo tikrai nuostabu, nes ten galėjome susikurti savo asmeninę mažą erdvę.

Kartais aš tarsi aiškiaregė ir galiu pasakyti daug dalykų apie tam tikrus žmones. Vien tik žiūrint į Clooney, buvo keletas dalykų, kuriuos stipriai pajutau. Nežinau kodėl, bet tiksliai žinojau, kad jis gyvena Antakalnyje, ką jis patvirtino. Aš paklausiau:

“Tu kartais nesusijęs su reklama?“

Jis rodos to neišgirdo, todėl paklausiau kuom jis užsiima (nekenčiu šito klausimo, nes jis nuobodus, bet man tiesiog reikėjo išsiaiškinti ar mano nuojauta buvo teisinga).

“Aš dirbu reklamos agentūroje… Palauk sekundę, tu kartais manęs neklausei ar aš kažkaip nesusijęs su reklamą? Kaip tu tai sužinojai?“

“Tiesiog žinojau.“

“Ką tu dar žinai? Ar gali pasakyti iš kur aš?“

“Ne. Taip nieko nepavyks. Aš galiu pasakyti, kad tu nesi iš Vilniaus.“

Jis pasakė miestą, kuriame užaugo.

Tikriausiai 60 procentų klubo lankytojų buvo užaugę ne Vilniuje, todėl šiuo atveju galite mane vadinti šarlatane.

Clooney vis prašė, kad pasakyčiau jam ką nors dar apie jį, atsakiau, kad kartais turiu ir pati suklysti, nes kitaip gerokai save išgąsdinčiau. Tada juokaudama tariau,

“Gerai, kad tu ne Liūtas, nes net nebebendraučiau su tavim.“

Jis išsigandęs pasižiūrėjo į mane.

Aš atsidūsau. “Tik PRAŠAU, nesakyk, kad esi Liūtas.“

Jis išsitraukė savo vairuotojo pažymėjimą ir parodė savo gimimo datą.

Velnias.

“Jūs vaikinai mane persekiojat, kaip maras pastaruosius metus.“

[Keletas pavyzdžių… Vaikinas, kuris mane kabino ir laikė mane Viso Pasaulio Karaliene, o vėliau metė del savo ex? Liūtas. Meno žinovas, kuris buvo nuostabus lovoje, bet su kuriuo niekad negalėčiau draugauti? Liūtas. Ponas Bailys, patrauklus vaikinas iš mano darbo? Liūtas! Jei tiksliai prisimenu, netgi Jonas, pastarasis nuotykis, buvo irgi Liūtas. Net nekalbant apie kitus Liūtus, su kuriais teko pabendrauti per praėjusius metus ir kuriuos aš tikriausiai užblokavau savo galvoje.]

Jis paklausė, ką aš galiu pasakyti apie jo ženklą ir aš kaip visad pradėjau: išdidūs, nemėgsta nusileisti, patinka valdžia, gražios moterys ir pan.

“Neatrodo labai gerai.“

Aš padėjau savo ranką ant jo. “Bet nepamiršk apie gerąją pusę. Jie žino kaip patraukti žmones į savo pusę.“

Clooney tai patiko.

Mes dar truputį pakalbėjom, bet kadangi buvau šiek tiek apsvaigus nuo alkoholio, buvo sunku flirtuoti ir inicijuoti prisilietimus, nors jis laikė savo rankas prie savęs (kas, turiu pripažinti, šiek tiek mane suglumino ir privertė susimąstyti ar susidomėjimas buvo abipusis, nors iš kitos pusės buvo labai džentelmeniška).

Clooney ir jo draugas turėjo susitikti su kitais savo draugais, tad teko atsisveikinti. Aš buvau šiek tiek nusiminus, nes jis net nepaprašė mano telefono numerio, bet vos prieš jam išeinant, jis pasakė,

“Ar tu nieko prieš, jei aš tau duočiau savo kortelę? Arba jeigu tu turi savo?..“

“Aš turiu kortelę.“

“Matai, riteriai dar neišmirė“, pasakė jis su užuomina, kad geriau jis susisieks su manimi, o ne atvirkščiai.

Kai tą pasakė, aš supratau, kad jis gerokai skiriasi nuo kitų berniukų-vyrų, su kuriais man teko susidurti. Tai buvo vyras, kuris žinojo, kaip palenkti moterį į savo pusę ir vis dar išlikti džentelmenu. Pirmyn Clooney!

Tikrai tikiuosi, kad jis su manimi susisieks — būtų nuostabu su juo nueiti į pasimatymą.

Tie nelemti Liūtai…

Read Full Post | Make a Comment ( 21 so far )

Kodėl Coliukė nesidalina obuoliais?

Posted on sausio 29, 2007. Filed under: Gyvenimas, Lova, Vaikinai |

Aš turiu draugę, kuri gyvena “atviroje“ santuokoje. Vien tik mintis apie neribojančią santuoką sutuoktiniams, priverčia sukilti mano pusryčius aukščiau bambos.

Vadinkit mane senamadiška, bet mintis apie santuoką, kur abu sutuoktiniai vis dar vaikšto į kairę ir į dešinę man yra šlykšti.

Ar vienas iš pagrindinių santuokos aspektų neturėtų būti tai, kad nebereikia vaikščioti į pasimatymus? O taip pat, argi intymūs santykiai su vienu žmogumi nepakankamai išvargina? Iš kurgi šie poliandrai (Poliandrija — gurpinės santuokos forma) randa tiek daug laiko ir energijos, kad dar spėtų puoselėti ir antrus, ir trečius santykius? Nekalbant jau apie tai, kaip sunku rasti žmogų su kuriuo tau būtų gera, lengva kalbėti ir su kuriuo būtų geras seksas. Argi yra tokių atliekamų žmonių? Arba tikrai egzistuoja gerosios fėjos, apie kurias mes nežinome, arba šie žmonės yra neįtikėtinai sėkmingi, arba jie ne tokie išrankūs kaip kad aš.

Statau visą savo atlyginimą ant paskutiniojo varianto.

Ta mergina, iš “atviros“ santuokos, yra simpatiška, netgi seksuali. Aš nebuvau sutikusi jos vyro, bet man teko matyti jo nuotraukas ir jis nei gražus, nei seksualus.

Žinoma, jis gali būti nefotogeniškas ar būti nuostabiausia asmenybe pasaulyje, o gal net turėti penį sulyg alaus skardine, tad aš nesiimsiu spręsti.

Esmė ta, kad aš buvau susitikusi su vienu iš jos kitų vaikinų, kuris nebuvo ypatingai dailus. Mergina kaip ji, jei kalbėsime tik apie išvaizdą, galėtų ir turėtų sugebėti gauti žymiai geresnius vaikinus. Man dar teko matyti ir dar kito vaikino nuotrauką ir jis irgi visiškai nepatrauklus.

Iš vienos pusės, labai malonu žinoti, kad mes niekada nesipešime dėl vaikinų, bet iš kitos pusės, aš esu pritrenkta, kad tokio grožio mergina renkasi tokias pabaisas. (Ir mes visi žinome, kad yra baisūs ir BAISŪS vaikinai, ir aš kalbu apie pastarąjį variantą). Kurgi čia pakastas tas šuo?

Mano manymu poliandrai yra vienas didelis išsidirbinėjimas. Jie galėtų tiesiog atsistoti ir garsiai sušukti — “Niekada nerasiu to vienintelio, tad aš apsistosiu ties daugeliu. Tuo pačiu metu. Netgi prie prastesnių“.

Pripažįstu, aš pati nesu naivi ir nemanau, kad rasiu tokį žmogų, kuris patenkins mane visose srityse, bet tam ir reikalingi draugai. Taip pat, kai aš myliuosi su žmogumi, kurį aš esu įsimylėjusi, idėja pasipisti su kažkuo kitu visiškai manęs negundo (nebent jis būtų ypatingo grožio Holivudo žvaigždė).

Ir aš tikrai net nenorėčiau įsivaizduoti savo mylimojo nuogo su kažkuo kitu, išskyrus mane. Žinoma, idėja sugulti į lovą tryse yra truputi gundanti, bet taip pat ir šiek tiek keista, gluminanti ir kvepianti dvigubu darbu.

Nežinau ar toks mano nusiteikimas prieš poliandriją daro mane davatka. Tiesa pasakius, aš žinau, kad atsakymas būtų neigiamas, žinant, kad per pastarąsias dvi naktis turėjau du vienos nakties nuotykius (tai tikrai buvo kekšikas savaitgalis, na ir ką tu man padarysi, Kaisa?).

Kai kurie iš Jūsų gali pasakyti, kad aš neigiamai žiūriu į “atvirus“ santykius dėl to, kad nepakankamai pasitikiu savimi ar savo meilužiu, o gal net esu egoistiška.

Nepasitikinti savimi? Tikrai ne. Aš esu nuostabi ir aš tą žinau.

Nepasitikiu savo vaikinu? Tik tada, kai santykiai būna supisti.

Egoistiška? Gal truputį. Bet net jeigu aš ir bandau kažką “prisispausti“ prie savęs, aš esu visai nieko prieš, jei man bus atsakyta tuo pačiu. Mano nuomone, žiupsnelis pavydo santykiuose yra visada gerai, nes tai tik primena mums, kad turime nuostabų žmogų savo gyvenime — žmogų, kurį kiti pastebi ir kurio trokšta, ir žmogų, kurio tu nenori paleisti.

Dar prisimenu, kaip mokykloje mus visus mokė, kad dalintis daiktais yra gerai, bet niekas mums nesakė, kad reikia dalintis ir meilužiais. Teoriškai, tol kol susirasiu nuostabų vaikiną, kurį galėsiu vadint savo, visi mano santykiai bus “atviri“.

Nepaisant to, niekada nesusidėčiau su vyru, kuris susitikinėtų su kitomis moterimis.

Net jeigu ir atrodo, kad aš šiuo metu esu kalė, mano planuose yra susirasti žmogų, prie kurio ir galėčiau apsistoti. O kai tai padarysiu, prisiekiu Dievu, aiškiai pareikšiu, kad mūsų santykiai bus be jokių “obuolių dalybų“. Vadinkite mane skūpia…

Read Full Post | Make a Comment ( 11 so far )

Debesuota su pragiedruliais

Posted on sausio 28, 2007. Filed under: Atstūmimas, Gyvenimas, Pasimatymai, Vaikinai |

Spėkite, iš ko gi aš šiandien gavau du SMS’us ir kas gi man skambino du kartus per pastarąsias septynias dienas?

Ar tai buvo žavusis mano bendradarbis, kuris pakvietė mane į pasimatymą, bet taip nieko ir nesuorganizavo (pavadinkime jį Bailiu, nes būtent toks jis ir yra)? Ar tai buvo Tomas, nerealiai gerai besibučiuojantis vaikinas, su kuriuo aš buvau susitikus praeitą savaitę? O gal tai buvo Jonas, žmogus-bučinys-cigaretė-20 sekundžiu? Nagi. Manau tikrai atspėsite.

Teisingai, tai buvo Jonas. Kai gavau paskutiniąją jo žinutę juokiausi taip garsiai, kaip gali juoktis vieniša mergina, kuriai skambina ne tas vaikinas.

Suprantate su kuom man tenka kovoti?

Tiesa pasakius, man šiek tiek jo netgi ir gaila. Žinutė perskunkta dvidešimt metų naudojamomis banaliomis frazėmis: “Labas, čia Jonas. Kaip sekas? Gal susitinkam?“. Buvo skaudu skaityti.

Aš tarsi net girdėjau, kaip jo geriausias draugas duoda jam patarimą neskambinti man kelias dienas ir viską daryti paprastai — “kasdieniškai“.

Tiesa pasakius aš esu girdėjusi tą patarimą ir pasižiūrėkime tiesai į akis — kai planuojate visą žaidimo eigą, nes nesate tikri, kokie dabar Jūsų santykiai su tuo žmogumi, dideli šansai, kad jokių santykių ir nėra.

Nesupraskite neteisingai. Aš pati nesu ponia “nė karto neatstumtoji“.

Kai Bailys mane pakvietė į pasimatymą aš buvau devintame danguje. Buvome sutarę net kurią dieną susitiksime, bet planai sugriuvo dėl nenumatytų kliūčių. Aš pasidomėjau gal jis norėtų perkelti pasimatymą į kitą dieną, bet jis maloniai išsisuko. Prabėgo visos atostogos, mes grįžome į darbą ir… Nieko.

Viskas buvo jo rankose, bet specialiai ar ne, jis atsisakė pajudinti bent mažiausią savo pirštelį. Aš galėjau jam nusiųsti žinutę, kad ponas bent kiek pasikrutintų, bet pasirinkau to nedaryti, nes buvo akivaizdu, kad jis apsigalvojo. Jeigu jau jis taip norėtų su manimi susitikti, tai būtų ir pranešęs, teisingai?

Teisingai.

Tad ir visų šitų nuotykių praeitą savaitę su Tomu ir klube su Jonu priežastis yra ta, kad pamirsčiau apie poną Bailį. Argi nekeista, kaip mes galime prisirišti prie žmonių, kurių beveik nepažįstame? Nesvarbu.

Tad štai mano “orų prognozės“ sekančiai savaitei.

Jonas paskambins dar vieną kartą kažkur kitos savaitės pradžioje ir pagaliau supratęs mano užuominą liausis stengęsis. Būtų gerai, jei turėčiau pakankamai drąsos ir galėčiau atsiliepti ir tiesiai šviesiai jam pasakyti, kad nenoriu turėti nieko bendro su juo. Vietoje to, aš tiesiog nekelsiu ragelio.

Tikriausiai aš irgi esu bailė.

Read Full Post | Make a Comment ( 5 so far )

Blogas, blogas maistas

Posted on sausio 27, 2007. Filed under: Istorija, Lova, Seksas, Vaikinai |

Praėjusią savaite, padariau tai, ko nebuvau dariusi prieš tai. Iš karto po to kai pasimylėjau su vaikinu, su kuriuo susipažinau tą vakarą (žinoma buvau tai darius ir prieš tai, bet tai daugybė kitų istorijų), apsirengiau ir išėjau. Turiu omenyje, kad net nelikau visiems pasiglaustymams, kurie yra būdingi po sekso, ir kurie yra mano mėgstamiausia dalis. Ne, aš apsirengiau šviesos greičiu ir išsinešdinau iš ten.

Štai koks “nuostabus“ buvo seksas.

Nors tam ir neteikiau ypatingai didelių vilčių. Tačiau grįžkime šiek tiek laiku atgal…

Aš susipažinau su juo ir jo draugu klube. Pradėjau kalbėti su jo draugu, pavadinkime jį Tadu, nes jis truputį primena mano pažįstamą Tadą. Tadas stengėsi palaikyti pokalbį, bet kai tik atsisėdau, o jis to nepadarė, aš supratau, kad jam nelabai patinku. Kurį laiką pašokau, tada truputį pakalbėjau su jo draugu, pavadinkim jį Jonu, pratęsiant gerą Lietuvių liaudies pasakų motyvą.

Jonas buvo gan mielas, bet Tadas turėjo patrauklesnę asmenybę. Vienaip ar kitaip, Tadas buvo jau išbrauktas iš mano meniu. Nepaisant to turėjau pakankamai daug užuominų, kad Jonas buvo gerokai susidomėjęs manimi (tokios kaip kad jo liežuvis mano burnoje).

Bučinys nebuvo ypatingas. Visu pirma, skonis buvo kaip kad kramtytum nudegusią cigaretę. Aš visiškai nesu prieš rūkymą, aš tiesiog už gabalėlį kramtomosios gumos, po cigaretės — šis vaikinas matyt buvo prieš tai.

Kita problema buvo rutina. Jis vis darė tą patį per tą patį. Nebuvo nei erzinimo, nei švelnių įkandimų, neprisimenu, kad jis būtų net bučiavęs mano skruostus, ausis ar kaklą. Nuobodu! Nežinau dėl kokios priežasties, bet vis tiek su juo bučiavausi — buvau pavargus, išgėrus ar dar kas.

Po kurio laiko prie mūsų priėjo Tadas, kad atsisveikintu. Aš pasistengiau akimis jam perduoti “tai galėjai būti tu“, ko aš tikiu jis nepastebėjo.

Aš tikrai turėjau susiprasti, kad jeigu bučinys buvo vidutinis, tai seksas tikrai bus prastesnis, bet kažkodėl (mielas alkoholi, ačiū) buvau sau į galvą įsikalusi tai, kad seksas bus geresnis.

Grįžome pas jį, nusirengėme. Glamonių buvo minimaliai, bet aš buvau pakankamai susijaudinusi, tad jis pasieme prezervatyvą.

Aš nesu “Man Svarbu Penio Dydis“ mergaitė, bet penio dydis tikrai vaidina tam tikrą rolę, jei nesi įvaldęs jokios technikos. “Dideliems“ vaikinams dažniausiai nereikia taip sunkiai dirbti, kad privestų merginą iki orgazmo, taip jau yra. Ne tokie palaiminti vaikinai turi dirbti kur kas sunkiau, bet vis tiek gali būti nuostabūs meilužiai. Bet jiems reikia pasistengti.

Jonas visiškai nesistengė. Visos jo pastangos nebaigti baigėsi po 20 sekundžių. Jam vis reikėdavo ištraukt, kad nepasėtų savo sėklos. Jis taip pat aiškino, kaip nuostabu būti manyje. Pamalonino, bet neypatingai, žinant tai, kad jo “greitis“ siekė ‘net’ 4 įkišimus per minutę.

Buvo baisu.

Tarsi būčiau mylėjusis su nekaltybės dar nepraradusiu vaikinu, tačiau šiam jau buvo apie 30 ir spėju (tikiuosi) jis nebuvo nekaltas. Niekada dar neteko atimti nekaltybės iš vaikino (bent jau kiek pati žinau), ir tai tik padaryčiau, jei tikrai jausčiau stiprius jausmus jam.

Galvoje virpėjo mintys, kad jei praleisčiau naktį su juo, seksas būtų kur kas geresnis antrą ar trečią kartą. Dažniausiai pirmas kartas visada būna prasčiausias. Bet problema ta, kad aš nesusitikinėjau su Jonu, net neplanavau to daryti.

Deja, mes kalbame apie tokį prastą seksą, kad vien tik mintis praleistį naktį šalia jo man buvo baisiausias košmaras. Tad kai tik buvo atsikratyta prezervatyvu, viskas ko aš tik norėjau, buvo įsėsti į taksi ir kuo greičiau grįžti namo, į savo lovą.

Ir kaip visada, pritaikius pasimatymų Merfio dėsnius, Jonas man pasambino. Mažiau nei per 24 valandas. Ir parašė du SMS. Tikrai nebūčiau nustebusi jei jis paskambintų dar kartą šią savaite. Kodėl? Pakartokime visi drauge:

Tie, kurių nenori — visada paskambina, o tie, kurių nori — niekad nepaskambina.

Niekaip nenustoju mąsčiusi, kaip gi viskas būtų pasisukę, jei būčiau nusikabinusi Tadą. Gal bučinys būtų buvęs geresnis, o jis pats būtų buvęs geresnis lovoje (tikrai abejoju, kad jis galėtų būti prastesnis, nors nemėgstų tampyti likimo už ūsų).

Praėjusią savaitę, turėjau pasimatymą su vaikinu (pavadinkim jį Tomu) ir mes kažkaip pradėjome diskusiją apie seksą. Tomas sakė, kad kai kurie žmonės sako, kad seksas tai tarsi maistas ir net kad prastas seksas yra geriau negu jokio, bet jis pats su tuo nesutinka. Asmeniškai man, net jeigu pritrūksta orgazmų, seksas dažniausiai suteikia tam tikrų malonumų (bučiniai, glamonės, artumas).

Šiuo atžvilgiu turiu sutikti su Tomu. Taip pat, kaip kad yra prastas maistas, toks pats būna ir seksas:

Tiesiog prastas.

Read Full Post | Make a Comment ( 8 so far )

    Apie

    Dar viena sostinės mergina rašanti apie savo intymius nuotykius ir seksą. Tai taip pat originalu, kaip ir atsakymas vaikinui ar merginai “Buvau užimta”, kuris tau skambino ar rašė el. laiškus ir kuris tau nepatinka.

    RSS

    Subscribe Via RSS

    • Subscribe with Bloglines
    • Add your feed to Newsburst from CNET News.com
    • Subscribe in Google Reader
    • Add to My Yahoo!
    • Subscribe in NewsGator Online
    • The latest comments to all posts in RSS

    Metainformacija

Liked it here?
Why not try sites on the blogroll...